Mildos ir Bernadetos draugystė bei ryšys – tai, pavyzdys ir jaunesniam ir vyresniam!
Pasižiūrėjus iš šalies, kaip bendrauja abi moterys, galima būtų pagalvoti, kad jos pažįstamos ne metus, o visą gyvenimą – jos drąsiai gali pasakyti savo nuomonę, ką jau kalbėti apie pagalbos prašymą! 
Bernadeta 1948 m. su šeima buvo ištremta į Sibirą – tada jai buvo vos 8 metai. Senjorė dalijosi, kad būdavo taip šalta ir nebuvo kuo maitintis, jog tekdavo kasti lelijų svogūnėlius ir jais maitintis. Dabar juos galima būtų atpažinti kaip miškinį česnaką. 1962 m. grįžusi į Lietuvą ji tapo medike ir iš naujo turėjo mokytis lietuvių kalbos. 
„Mylėkite Lietuvą ir neišvykite į užsienį! Nuvažiavus į kitą šalį būsi ten kitatautis – vis tiek svetimas. Sunku.“
Žmogus, kuris 14 metų ne savo noru gyveno svetimoje šalyje ir buvo priverstas kalbėti nemylima kalba, iš visos širdies gali išjausti meilę savo šaliai ir jos žmonėms. Dabar, palaidojusi vyrą, sūnų ir dvi seseris, Bernadeta dėkinga už kiekvieną giminaičių skambutį, Mildos pagalbą ir draugystę.
Su plačia šypsena ir pavienėmis ašaromis akyse mus priėmusi į svečius, ji įtraukė į atsiminimų vingius taip, kad net nesinorėjo išvykti!
Draugystė, kuri rūpinasi.
Visais rūpimais klausimais galite kreiptis:
+370 650 52055
+370 631 11773
2026-02-06