Šiuo metu yra labai daug mokymų, knygų ir renginių apie tai, kaip reikia mylėti save ar gyventi čia ir dabar.
Kol skaitai ar klausaisi – įsiklausai, tačiau apsisukęs vėl įsisuki į kasdienių darbų rutiną ir svajones, kad ateityje bus geriau.
Aplankius 95-erių metų baleto šokėją Eleną, visa tai pajuntama gyvai. Ji visą savo gyvenimą paskyrė baletui: daug keliavo, aplink buvo daug žmonių, mokinių, pasirodymų. Jos gyvenimas buvo kupinas įspūdžių. Tačiau ateina metas, kai tie įspūdžiai lieka tik nuotraukose, o kasdienybe tampa keturios sienos.
Gera, kai tos sienos jaukios kaip pas Eleną, o artimieji – mylintys ir labai besirūpinantys. 
Gera, kai atvyksta žmonės, su kuriais galima prisiminti savo nuostabų gyvenimą ir įkvėpti kitus gyventi bei džiaugtis šiandiena. Nes kažkada ši diena bus tik prisiminimas.
Gyvenkime taip, kad prisiminimai mus šildytų. 
Džiaugiamės, kad Elena visada laukia mūsų lankančios darbuotojos. Juk gera žinoti, kad kažkas skuba tavęs aplankyti ir tavimi pasirūpinti.
Draugystė, kuri rūpinasi. 
2026-08-27